Kelionė slidinėti

Su šeima nutarėme pagaliau visi nukeliauti į kalnus. Vyrą visada labai traukė slidinėjimas, man tiesiog patinka grynas oras, o vaikams metas pradėti pamatyti daugiau ir įvairesnio pasaulio, o ne tik tai, ką pastebi ir mato ir taip kiekvieną dieną. Taigi, nieko nelaukdami susikrovėme daiktus iš išvykome į Alpių kalnus.

Pirma diena

Kai atvykome pirmą dieną, įspūdis buvo nepakartojamas. Man slidinėjimas atrodo kaip ekstremalus dalykas, kur žmogus gali ir žūti, ar bent jau patirti traumų. Tiems, kurie šioje srityje iš tiesų mielu noru leidžia laisvalaikį, žinoma, kad pramoga yra kaip atsipalaidavimas, mano vyrui, pavyzdžiui, kaip meditacija. Jis sako: aš leidžiuosi nuo kalno, viskas aplink taip gražu, taip lengva, taip paprasta, ir mane apima tokia labai gera šviesi ir pakili nuotaika.

Aš pati nenoriu stotis ant slidžių, tačiau smagu pamatyti, kaip viskas atrodo iš arti. Pirmiausiai, kai atvykome, pamatėme, kaip atrodys mūsų namelis. Čia yra visur įrengtos tokios kaip nedidelės gyvenvietės. Tai tikrai nėra namelis, esantis ant to paties kalno, nuo kurio ir čiuožia slidininkai. Jis yra šiek tiek atokiau, bet tai vis tiek yra kalnų namelis – viešbutis. Čia nuostabus oras. Pirmas dalykas, kurį pajaučiau, tai ir buvo būtent oro pasikeitimas. Tai, kuo kvėpuodavau mieste, dabar net nesinori vadinti oru, tai išmetamųjų dujų tvaikas. Kalnuose viskas taip tyra, kad aš net apsvaigau tarsi nuo geriausio kaljano. Pirmąją dieną atvykome jau šiek tiek pavargę, ir buvo jau beveik vakaras. Taigi, apsižvalgėme aplink, nuvykome ir iki trasų, pasižiūrėjome, kaip ten viskas atrodo. Kai susidarėme aiškų vaizdą, nutarėme, kad galima tikrai labai pasidžiaugti, jog čia praleisime daug puikaus laiko.

Antra diena

Antrąją dieną iš paties ryto vyras ir kituose nameliuose gyvenantys jo draugai susiruošė ropštis ant slidžių. Mes su vaikais dar pasilikome namuose, o paskui nutarėme taip pat eiti pasižiūrėti, kaip vyksta slidinėjimas. Pamatėme, kaip žmonės nuo kalno pasileidžia į ilgą ir žavingą maršrutą. Viskas atrodo tikrai skaidru, gražu, ir gera. O ta rizika dėl traumų, kai taip žiūri nuo viršaus, net neatrodo tokia jau labai didelė. Tiesiog nuolat matai, kaip laimingi žmonės leidžiasi nuo kalno, nusileidę vienas kitą glebėsčiuoja, sveikina ir ieško funikulieriaus, kad vėl galėtų užsikelti ant kalno. Po visų šių slidžių buvo smagu skaniai pavakarieniauti ir atsigerti karšto garuojančio vyno.